Algimanto Jucevičiaus biografija

PENKI DEŠIMTMEČIAI IŠTIKIMYBĖS KALNAMS

Algimantas Jucevičius gimė 1942 metais Kaune, Stefanijos ir Jono šeimoje, augo prižiūrimas močiutės Apolonijos mažame miestelyje Labūnavoje (Kėdainių raj.). Mokydamasis Kauno 1-joje vidurinėje mokykloje (dab. „Aušros“ gimnazija), įkvėptas geografijos mokytojos, susidomėjo pirmosiomis kelionėmis po Lietuvą. Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijos universitetas). Iš pradžių A. Jucevičius dirbo Turistų klube savo gimtajame mieste, vėliau – Respublikinėje turizmo ir ekskursijų taryboje, Keliautojų klube. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A. Jucevičius įkūrė Keliautojų klubų asociaciją, o po metų – Lietuvos keliautojų sąjungą.

Šis iš pažiūros kuklus ir ramus žmogus yra vienas žymiausių Lietuvos keliautojų, vadovavęs žygiams visame pasaulyje, be to, A. Jucevičius yra ir orientavimosi sporto pradininkas Lietuvoje bei netgi septyniolika kartų tapo turizmo čempionu. Vaikystėje gimusi meilė kelionėms ir kalnams neužgeso iki šiol, tad į juos kopia jau daugiau nei penkiasdešimt penkis metus.

Ko gero, ne vienam bent kiek besidominčiam kelionėmis, yra tekę girdėti apie „Snaigės“ žygius – už juos taip pat galime dėkoti šiam Lietuvos keliautojų šviesuoliui (būtent taip yra vadinamas A. Jucevičius), taip pat už turistų sąskryžius bei turiadas.

Saulius Damulevičius, Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas:

Algimantas Jucevičius – neeilinė asmenybė: legendinis keliautojas, turizmo ir sveikos gyvensenos propaguotojas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas… Visų titulų net neįmanoma išvardinti.

Paklaustas, kaip susipažinau su Algimantu, iš pradžių sutrikau. Man atrodo, kad jis buvo visada. Kiek tik galiu prisiminti – nuo pat vaikystės, jei vykdavo koks keliautojų sąskrydis ar minėjimas, jame sutikdavau ir Algimantą. Rodos, kitaip ir būti negali… Nėra Lietuvoje kito žmogaus, daugiau prisidėjusio prie kalnų turizmo plėtros. Jo dėka kalnus kasmet pamato nuo kelių dešimčių iki šimtų naujų ir labiau patyrusių keliautojų, aplankomos lietuviškais vardais pavadintos viršūnės…

Ir čia, namie, Algimanto visur pilna: žiūrėk, ateis į renginį, nešinas krūva prizų, pasakys smagią kalbą, visus nuoširdžiai pasveikins, ir jau skuba išeiti. Pasirodo, pasnigo – reikia miške „Snaigės“ slidžių trasą paruošti, o nuo pat ryto visus dalyvius su karšta arbata sutikti… Nerealu!!!

Labai tikiuosi, kad dokumentinis filmas išvys dienos šviesą ir daugiau žmonių sužinos apie visų mūsų mylimą, gerbiamą ir mus įkvepiantį Algimantą. Visokeriopos sėkmės kūrėjų komandai ir, aišku, pagrindiniam filmo herojui!

Jucevičiaus apdovanojimai:

  • 1996 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas. (Šešioliktas pagal svarbą Lietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Lietuvos respublikos prezidento dekretu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ir visuomeninėje veikloje. Šiuo ordinu gali būti apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.)
  • 2005 m. Lietuvos kilnaus elgesio (Fair Play) komiteto laureatas. (Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas kiekvienais metais apdovanoja iškiliausius Lietuvos sportininkus bei sporto darbuotojus.)
  • 2008 m. Lietuvos šviesuolio titulas
  • 2013 m. LRT „Metų žmogaus“ titulas

Patys svarbiausi A. Jucevičiaus įkopimai į įvairius pasaulio kalnus:

  • 1969 m. Gedimino Akstino viršūnė, Lietuvos alpinistų viršūnė, Tian Šanis (jau 10 kartų).
  • 1987 m. Čiurlionio viršūnė, Lietuvos viršūnė, Lituanikos viršūnė.
  • 2009 m. Gedimino Akstino viršūnė.
  • 2012 m. Trys naujos lietuviškos viršūnės, Tian Šanis.
  • 2013 m. Čiurlionio viršūnė, Dariaus ir Girėno viršūnė.
  • 2014 m. Čiurlionio viršūnė, Donelaičio viršūnė Pietvakarių Pamyras.

Jucevičius organizuoja ar prisideda organizuojant:

  • Pėsčiųjų maratonus
  • Žiemos žygius
  • Snaigės žygius
  • Žiemos turiadas (Kola, poliarinis Uralas; šiuo metu nebeorganizuojamos)
  • Vasaros turiadas
  • Sezono atidarymo / uždarymo sąskrydžius

Informacijos šaltiniai:
Filmas „Pašaukimas“ 2002
Filmas „Lietuviškos Pamyro viršunės“  2006
Straipsniai:

Didžiausia pergalė – išeiti iš namų

Penki dešimtmečiai ištikimybės kalnams

Mano tikslas – jaunimui parodyti nematytus kraštus

LRT radijo 2013-ųjų „Metų žmogus

Naujų lietuviškų viršūnių krikštatėvis

Reikia labai norėti – tik tada būsi laimingas

 

APIE FILMĄ

FILMO VIZIJA

Finansavimas

Idėjos įgyvendinimui svarbi kiekvieno iš mūsų parama. Filmo „Išeiti iš namų“ projektas laimėjo „Lietuvos kino centro“ finansavimo konkursą Lietuvos atkūrimo šimtmečiui, tačiau, kad gautume finansavimą dar turime surinkti vykdytojo indėlį, kuris sudaro 4000 Eur. Dėkojame jau prisidėjusiems prie filmo gamybos ir kviečiame tai padaryti ir Jus!

Paramos pervedimo instrukcija

Paramos gavėjas: VšĮ „KAKAVA“
Paramos gavėjo kodas: 302343253
Sąskaitos Nr.: LT33 7300 0101 1617 9466
Banko kodas: 7300
Paskirtis: Įrašykite priklausomai nuo paramos sumos:
a) Atvirukas – 10 Eur
b) Plakatas – 30 Eur
c) Kvietimas į premjerą – 50 Eur
d) Teminis žygis – 100 Eur
e) Bilietas į filmo paržiūrą – 10 Eur

Paremdami BŪTINAI atsiųskite mums el. laišką į info@iseitiisnamu.lt, kad galėtume Jums atsidėkoti.

Režisierės vizija

Tiek kiek žmonių, tiek ir skirtingų priežasčių bei motyvacijų. Metai iš metų patyrę alpinistai ir naujokai vis lanko tuos pačius kalnus. Negailėdami laiko ir jėgų šturmuoja viršūnes, iškelia trispalvę. Fotografuoja, rašo ir pasakoja. Planuoja ir vėl kopia. Kartais nusivilia, pavargsta, bet ir vėl, ir vėl grįžta. Išblukusią ir pradėjusią dilti vėliavą pakeičia nauja.

Tuo metu kažkur Vilniuje, ketvirtą valandą ryto prabunda žmogus, mintyse jau dėliodamas dienos darbus, kurie vargiai sutilps į ateinančios paros valandas. Žmogus, kuris Tian Šanį ir Pamyrą pažįsta neblogiau nei savo kiemą, nors užaugo šalyje, kurios aukščiausia kalva nesiekia nei 300 metrų.

Šis filmas tai pasakojimas ne tik apie Algimantą ir jo įveiktus iššūkius. Tai ir kvietimas patiems pasiekti pergalę – išeiti iš namų. O tuomet Jūsų lauks dar nematytos vietos ir neužkariautos viršūnės. Miglė Satkauskaitė.

Prodiuserių komentarai

Kalnai… Dar neteko jų lankyti. O žmonės – kopiantys į juos alpinistai, žygeiviai bei klajokliai man atrodo kiek egzotiški. A. Jucevičiaus pavardę pirmą sykį išgirdau šiemet iš Simono, ir manyje gimė stiprus noras… Noras sužinoti, susipažinti, suprasti, aplankyti, papasakoti kitiems ir sau pačiai apie Algimantą. Šis žmogus šimtus smalsuolių nuvedė į kalnus ir miškus, parodė, kaip gera juose būti, dalyvauti žygiuose ir leisti laiką gamtoje. Labiausiai įkvepianti Algimanto frazė: „Didžiausia pergalė yra išeiti iš namų“.

Filmas kuriamas apie įdomų, neeilinį ir paprastai nepaprastą žmogų: keliautoją, daug metų organizuojantį žygius į kalnus ir po Lietuvą, turizmo, sporto bei sveikos gyvensenos propaguotoją. Algimantas geba kitus įkvėpti, savo pavyzdžiu parodo, kad aktyvus gyvenimo būdas yra įdomus ir naudingas. Planuojama filmuoti kalnų žygį Azijoje, nes ten kiekvienais metais yra organizuojami turiadų žygiai. Šiuo metu filmuojami interviu filmo pristatomajam klipui (kitaip tariant teaseriui) su Algimanto kolegomis ir bendražygiais. Kristina Šerkšnaitė.

Būdamas „Semme“ idėjos autoriumi ir prodiuseriumi, visaprasmiškai įsitraukiau į kūrybos procesą, ėmiau juo gyventi, susipažinau ir susižavėjau žmonėmis, kurie visą gyvenimą pašventė vienam tikslui. Vėliau gavau kvietimą prodiusuoti filmą apie Šventosios kuršių bendruomenę, jos identitetą, ir taip gimė „Vėjų žemė“. Abu filmai pateisino tiek mano, tiek žiūrovų lūkesčius. Po abiejų filmų premjerų ilgai sukosi mintys apie trečiąjį filmą, tačiau žinodamas, kad finansavimo kuriamam filmui paieška – ilgas ir varginantis procesas, stabdžiau save. Be to, kuriant filmą, jam tenka paskirti didžiąją dalį laisvo laiko, tad nukenčia kitos sferos – mažiau laiko lieka šeimai ir draugams. Visgi šilti žiūrovų atsiliepimai po pirmųjų filmų, padėkos bei suvokimas, kad tokie filmai turi išliekamąją vertę ir yra reikalingi – visa tai su kaupu atperka į kuriamą filmą įdedamas pastangas.

Kalnai mane visada traukė ir žavėjo, daug metų svajojau juos aplankyti, tad labai apsidžiaugiau išgirdęs apie žygeivių klubą. Susipažinau su bendraminčiais, sužinojau, kokia apranga bei įranga privalomos, koks fizinis pasirengimas rekomenduotinas, pradėjau treniruotis ir vaikščioti į žygius. Net nepastebėjau, kaip susirgau vadinamąja kalnų liga. Vėliau sužinojau, kad Algimantas kiekvienais metais organizuoja turiadas, o prisijungti gali kiekvienas norintis. Susižavėjau žmogumi, apie kurį nieko nežinojau, tik tiek, kad jis organizuoja žygius į kalnus, o kiekvieną žiemos savaitgalį – ir „Snaigės“ slidžių žygius. Susidomėjau Algimantu, pradėjau lankytis jo organizuojamuose renginiuose. Pakalbinęs A. Jucevičiaus pažįstamus ir kolegas, supratau, kad Algimantas – kuklus žmogus, užuot gyręsis pasiekimais bei darbais, tiesiog ima ir veikia. Daugelis turizmo ir kalnų enuziastų žino šį lyderį, tačiau tik mažuma išties jį pažįsta. Toji mažuma – patys artimiausi Algimanto draugai. Vos išgirdę apie mūsų planus kurti filmą, šie žmonės padrąsina ir, jei reikia, su malonumu padeda. Visa tai ir pažintis su Kristina man padėjo galutinai apsispręsti, kad būsimasis filmas, platesniam žmonių ratui papasakosiantis apie šį kalnų ir turizmo šviesuolį, išties reikalingas. Simonas Naudžius.

„Išeiti iš namų“ – dokumentinis filmas apie neeilinę asmenybę, legendinį Lietuvos keliautoją, turizmo ir sveikos gyvensenos propaguotoją, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentą Algimantą Jucevičių. Žygiais ir kalnais besidomintys žmonės žino šį kelionių šviesuolį, jau daug metų besirūpinantį Lietuvos garsinimu pasaulyje, žmonių supažindinimu su kalnais, organizuojančiu turiadas kalnuose ir slidžių žygius Lietuvoje. Tačiau ar kas nors jį iš tiesų pažįsta?.. Įvertintas ne vienu garbingu valstybinės reikšmės apdovanojimu, suteikęs lietuviškus pavadinimus tolimoms kalnų viršūnėms, Algimantas – mažakalbis ir kuklus žmogus. Filmas mus artimiau supažindins su šiuo išskirtiniu žmogumi ir jo gyvenimu bei pašaukimu – kalnais.

TURIADŲ ISTORIJA

PAŽINTI NEPAŽĮSTAMĄ, PATIRTI KAS NEPATIRTA

Algimantas Jucevičius: Turiadų idėją „pasigavau“ dirbdamas Kauno turistų klube ir pradėjau puoselėti. Pirmoji buvo surengta 1969 metais Kaukaze. Kas yra turiada? Tai masinis keliautojų renginys, turintis pažintinių ir mokomųjų tikslų. Organizuotai grupėms nuperkami kelionės bilietai, tvarkomos užsienio kraštų vizos bei kiti dokumentai, aptariami saugumo ir bendro inventoriaus klausimai.

Turiadų buvo visokių: ir slidininkams, ir vandenininkams, pėsčiųjų keliaujant po dykumas, kai jos sužydi. Daugiausiai dalyvių pritraukia kelionės į kalnus. Bandome jas susieti su kokiais nors mums svarbesniais įvykiais. 1979-aisiais sukako 20 metų, kai atsirado pirmosios lietuviškos viršūnės Tian Šanyje, būdavo po 320 dalyvių, 1974 metais Fanuose irgi per 300 žygeivių. Anuomet per profesines sąjungas pavykdavo šias keliones paremti, todėl norinčiųjų buvo daug. Šių kelionių nenutraukėme niekad, tik atgavus Nepriklausomybę dalyvių buvo mažiau, nes atsirado sienos, vizos, papildomi mokesčiai, pati kelionė pabrango […].

Kiek žmonių per jūsų penkiasdešimt kelionių organizavimo metų dalyvavo išvykose į kalnus?
Algimantas Jucevičius: Sunku pasakyti, gal keli tūkstančiai, o gal net ir visas dešimt?

[…] Kaip fiziškai ištveriate kiekvieną vasarą po keletą kalnų žygių?
Algimantas Jucevičius: Mane daugiau vargina psichologiniai dalykai, atsakomybė ar nežinomybė. Kartais pailsiu tik grįždamas iš kalnų namo. Prieš turiadas tenka naktimis skambinti telefonu, tartis, nes Azijoje būna diena, kai Lietuvoje dar ankstyvas rytas.

Visas interviu


2012 metų balandį, atšventęs savo 70-metį, turizmo legenda vadinamas nepailstantis kelionių organizatorius ir vadovas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius pažadėjo sau ir draugams, kad savo jubiliejinę vasarą įkops į septynias viršukalnes. Savo pažadą jis ištesėjo su kaupu: ne tik surengė turiadą Kaukaze bei ekspediciją Tianšanio kalnuose, tačiau pastaruosiuose ir tris bevardes viršukalnes pavadino lietuviškais Lietuvos-Kirgizijos, Neries ir keliautojo Antano Poškos vardais.

Koks jausmas apima užnešus į kalnus lietuviškas regalijas, o juo labiau tapusiam viršukalnių krikštatėviu? „Na, sunkokai žodžiais nupasakojamas… Kaip ir negali perduoti žodžiais visų žygyje patirtų sunkumų, nedraugiško oro išdaigų. O mes, tai padarę, didžiuojamės, kad praturtinome tą kultūrinį sportinį paveldą kalnuose“, – sako A. Jucevičius.

Visas straipsnis


2016 m. liepos mėnesį vyko Algimanto Jucevičiaus vadovaujama ekspedicija „Kazbekas – 2016“, skirta Lietuvos ir Gruzijos valstybinių santykių 521 metams pažymėti. 54 iš 77 dalyvių, su LR Seime įteiktomis Gruzijos ir Lietuvos vėliavomis, pakilo į Kazbeko viršūnę (5033 m.). Viršūnės papėdėje ekspedicijos dalyviai aplankė Antano Vienuolio ir M. K. Čiurlionio aprašytas legendines Kaukazo vietas, vėliau Tbilisyje susitiko su Lietuvos ambasados Gruzijoje darbuotojais, aplankė 1836 m. pirmąją Gruzijoje įsteigtą vaistinę, kurioje 1003–1005 m. (?) darbavosi Antanas Žukauskas Vienuolis. Iš Tbilisio keliautojai vyko į pažintines keliones po Gruziją, Svanetijoje devyni keliautojai įkopė į Lailos viršūnę (4000 m.), o trys sportiškiausi kopėjai – Darius Gelažius, Saulius Orla ir Sigitas Burnickas – sudėtingu 2B maršrutu pasiekė Tetnuldi viršūnę (4860 m.).

Plačiau apie šią turiadą ir organizacinius turiadų klausimus


TURIADŲ DALYVIŲ ATSILIEPIMAI

2013-aiais metais su Algimantu Jucevičiumi ir grupe kitų žygeivių keliavau į Kaukazo kalnus, mūsų tikslas buvo įkopti į Lailos viršūnę. Tai buvo pirmas rimtas mano kopimas. Ypač jaudinausi viršūnės šturmo išvakarėse. Prisiklausiau baisių istorijų, kaip žmonės žūsta, nes nuo batų atsisega katė ar pan. Treniruočių metu prieš kopimą man taip pat atsisegė katė. Vaikščiojau nerimastinga po stovyklą ir pastebėjusi, kad Algimantas sėdi vienas, nuėjau su juo pakalbėti. Pasidalinau, kad nerimauju, nes nežinau ar man kopti, papasakojau, kad katė buvo atsisegusi. Jis liepė jas atnešti, pasirodo, jos tiesiog buvo neteisingai sureguliuotos, nepritaikytos mano batui. Algimantas jas sutvarkė ir nuramino mane: „Viskas bus gerai, tikrai užkopsi, būtinai eik“.
    Paklausiau Algimanto ir kopiau, tai buvo viena įsimintiniausių patirčių mano gyvenime, padovanojusių daugybę išgyvenimų ir emocijų. Įveikiau savo baimes, pamačiau iki tol neregėtą kalnų grožį, išmokau svarbių dalykų ir už tai esu dėkinga A. Jucevičiui. Mano grupėje buvo daug „kalnų naujokų“ ir, esu tikra, jie pasakytų tą patį, kaip ir aš. Labai gerbiu A. Jucevičių ir jaučiuosi jam dėkinga. Norėčiau, kad tokių žmonių būtų kuo daugiau.
Lina Mustafinaitė | Delfi.lt redaktorė

 

Algimantas Jucevičius yra lyg koks neoficialus Lietuvos ambasadorius Centrinės Azijos šalims. Tadžikijoje jį visi vardu, pavarde žino. Algimanto vardas Tadžikijoj, Kirgizijoj atveria duris ir tiesiog lengvina kelią keliaujantiems, net ir savarankiškai. Didžiulis A. Jucevičiaus nuopelnas yra tai, kad kiekvienais metais jis išveda šimtus žmonių į kalnus vienus pirmą kartą, kitus jau ilgą laiką keliaujančius ir kartu kol kas jis yra vienintelis organizuojantis tokio didelio masto žygius. Keliaudamas su Algimantu pamatai ne tik kalnus, bet ir pažįsti tų šalių kultūrą, jo dėka tiesiog durys atsiveria. A. Jucevičius turi artimą kontaktą su vietiniais žmonėmis, nes į tas pačias vietas važiuoja jau daug metų ir jį ten žmonės pažįsta, todėl priima kaip savą ir visus, kurie su juo keliauja, priima kaip savus ir kaip savo šeimą, o tai yra didelė vertybė, labai įdomu. Galbūt, jeigu ne A. Jucevičius, tikrai daug mažiau žmonių keliautų į tas Centrinės Azijos šalis, kurios tikrai yra labai gražios, bet galbūt dėl mūsų istorinės patirties nėra mums tokios įdomios ir patrauklios, kaip kokios nors egzotiškos šalys; bet tai tikrai yra pačios gražiausios, įdomiausios ir šiuo metu mažiausiai komerciškos šalys, kur dar gali pamatyti autentišką žmonių kultūrą, svetingumą, o tai tikrai yra labai vertinga.
Dovilė Garlaitė

 

Kalnuose labai svarbu tai, kad kai yra grupė turistų arba grupė keliautojų, vienas žmogus turi būti labai aiškus lyderis. Algimantas, turbūt nekyla abejonių, yra vienas iš geriausių tokio lyderio pavyzdžių, nes jis turi pakankamai daug patirties, yra pakankamai draugiškas, geranoriškas, visada labai norintis ir galintis kitiems ir patarti, ir padėti, ir žinantis, ką daryti. Jis tokia charizmatiška asmenybė, kad labai lengvai ir kitus žmones tuo užkrečia.
Arvydas Avulis

 

Turiada – tai galimybė žmonėms prisiliesti, pažinti kalnus, atrasti bendražygių, suvokti komandos dvasią, vertę, atrasti save komandoje.Turiada Pamyre buvo pirmoji mano išvyką į rimtus kalnus. Kas įdomiausia, aš kaip vandens turizmo atstovas, nepaisant savo keliolikos kategorinių vandens žygių, netgi jaučiau kokį tai nerimą, gal dėl rimtų kalnų, tačiau vyravo pasitikėjimas, ramybė, aiškumas dėl kelionės. Tai visų pirma ir sieju su Algimantu.
Džeraldas Kauneckas

 

Turiada – tai organizuotas daugelio dalyvių išvykimas į kalnus, kopimas į juos, kai einama į perėjas, į viršūnes; organizuotai gaunamos vizos, perkami bilietai. Tai kaip alpinizmas, kalnų turizmas. Algimantas turiadose kaip generolas: sutelkia grupes, sudaro įkopimus. Jis mėgsta, kad būtų tvarka kalnuose, tad ir iš kitų labai daug reikalauja, ir savęs nepasaugo.
Vytautas Zinkevičius

„SNAIGĖS“ ŽYGIAI

NUOSTABIOS AKIMIRKOS ŽIEMĄ

Algimanto Jucevičiaus sumanyti ir organizuojami „Snaigės“ žygiai – masiniai turistiniai sveikatingumo renginiai, vykstantys savaitgaliais, organizuojami miestų bei rajonų keliautojų (turistų) klubų. Žygiuojama su slidėmis artimiausiose ir gražiausiose miestų apylinkėse, miškingose vietovėse pažymėtomis trasomis. Kartais „Snaigės” žygiai vyksta ir po tolimesnes apylinkės.

Vilniaus keliautojų klubo organizuojamiems „Snaigės“ žygiams ruošiamos įvairaus ilgio trasos, o kiekvienas slidininkas pasitinkamas su puodeliu karštos arbatos ir „Snaigės“ lipduku. Šių žygių dalyviai ne tik smagiai paslidinėja, randa bandraminčių, bet ir turi galimybę pasigrožėti natūralia žiemos gamta. „Snaigės“ žygiai tikrai nėra skirti vien sportininkams – juose gali dalyvauti visi norintys, nes tai nėra varžybos ir tam nereikalingas specialus pasirengimas. Žygiuose dalyvauja įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir profesijų žmonės.

Daugiau informacijos apie vykstančius „Snaigės“ žygius galite rasti: www.snaige.info


Pirmąjį masinį žygį su slidėmis „Snieguolė“ (vėliau pavadintą „Snaige“) organizavo Vilniaus turistų klubas 1962 m. Pirmasis „Snaigės“ žygis Kaune, organizuotas Kauno turistų klubo, vyko 1963 m.

Šiandien „Snaigė“ yra tapusi respublikiniu renginiu. Esant sniego, žygiai organizuojami beveik kiekvieną savaitgalį gruodžio–kovo mėnesiais. Žygių dalyviai apdovanojami emblemomis, o už dalyvavimą 4–6 žygiuose – ženkleliu (kasmet vis kitokiu). „Snaigės“ žygiams gali būti paruoštos kelios trasos (nuo 5 iki 25 km.). Žygiai buvo ir tebėra vykdomi Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Jonavoje, Mažeikiuose, Palangoje, Ukmergėje ir kituose miestuose. Ypač jie populiarūs Vilniuje ir Kaune, kur viename žygyje dalyvauja 300–800 įvairaus amžiaus miesto gyventojų.


Arvydas Avulis, verslininkas, statybų bendrovės  „Hanner“ vadovas:

Algimantas Jucevičius yra išskirtinė asmenybė, tai yra neeilinis žmogus, neeilinis Lietuvos pilietis, labai atsidavęs savo idėjoms. Algimantas šventai tiki tuo, ką daro. O tai, ką daro, yra labai pozityvu, ugdo gerą požiūrį į gyvenimą, t. y. santykis su gamta, tam tikras fizinis aktyvumas. Algimantas skatina žmones prisijungti, masiškai eiti slidinėti „Snaigės“ žygiuose. Tai skatina žmones būti aktyvius, skatina žmones būti arčiau gamtos, pajusti tą santykį, išlikti draugiškiems aplinkai. Tai yra labai aukštos vertybės, ir daugelis žmonių, kurie bendrauja su Algimantu, ir patys perima dalį tų idėjų, to požiūrio, tos meilės, kurią jis dalina žmonėms.


Daugiau informacijos:
http://www.zygis.info/…

Įdomi statistika, „Snaigės“ žygių dalyvių skaičiai:
http://www.zygis.info/…

Plačiau apie pastarųjų metų „Snaigės“ žygius skaitykite:
http://www.slidespigiau.lt/snaiges-zygis

FILMO KOMANDA

ERA FILM

Prodiuserinė kompanija

Rasa Miškinytė

Prodiuserė

Miglė Satkauskaitė

Režisierė

Saulius Lukoševičius

Operatorius

Kristina Šerkšnaitė

Prodiuserės asistentė

Simonas Naudžius

Idėjos autorius

Armas Rudaitis

Montažo režisierius

Patricijus Petrukonis

Operatorius

Augustinas Bėkšta

Garso operatorius

Jurij Smirnov

Garso dizainas

Marija Sajekaitė

Facebook komunikacija

Monika Vaitkutė

Režiesierės asistentė

Violeta Keršulienė

Asistentė

Gediminas Šaltenis

Fotografas, operatorius

Tomas Časas

WWW programavimas

Rimantė Lėckaitė

Tekstų ruošimas, Facebook administravimas

Ieva Ajauskaitė

Svetainės dizainerė

Kontaktai

„Išeiti iš namų“ filmo komandos kontaktai:
info@iseitiisnamu.lt
www.isteitiisnamu.lt